Archive for the ‘Uncategorized’ Category
ŠVIESOS ARCHITEKTŪRA
Išleistas ilgai lauktas vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kūrinių albumas „Šviesos architektūra“. Naujo albumo, viename leidinyje pristatančio Lietuvoje kuriančius vitražo menininkus, nebuvo daugiau nei keturis dešimtmečius, rašoma leidinio projekto vadovės ir sudarytojos Editos Radvilavičiūtės-Utarienės pranešime žiniasklaidai.
Per tą laiką daug kas pasikeitė, jau tris dešimtmečius Lietuva nepriklausoma. Kardinaliai kintant pastatų architektūrai, keičiantis meno sampratai, kito ir vitražo menas. Smagu, kad šios srities dailininkų tikėjimas, didžiulis darbas, eksperimentai, novatoriškos idėjos padėjo jam atlaikyti visus išbandymus ir eiti koja kojon su laiku. Neretai nustembama, išvydus originalias, atspindinčias šiuolaikinio meno tendencijas ir harmoningai į architektūrą įsiliejančias vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kompozicijas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vitražai, meninio, architektūrinio stiklo kūriniai viešosiose ar privačiose architektūrinėse erdvėse buvo kuriami ir toliau, o prie vyresnės kartos prisijungė ir jaunesnioji. Leidinyje „Šviesos architektūra“ pristatyti kūriniai aptariami profesionalios menotyros lygmeniu, taip siekiant atkreipti kultūros istorikų, menotyrininkų dėmesį ir skatinti tolesnį domėjimąsi bei išsamias mokslines studijas.
Albumą sudaro trys dalys. Pirmoje – vizualiojoje dalyje – publikuojami nepriklausomoje Lietuvoje (su mažomis išimtimis) sukurti vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo darbai, skirti viešųjų ir privačių erdvių interjerui ir eksterjerui. Antroje dalyje apžvelgiama Lietuvos vitražo mokyklos raida ir dailininkai, formavę šią mokyklą.
Trečioje dalyje pristatomos dailininkų kūrybinės biografijos, pateikiama informacija apie šių menininkų stiklo ir vitražo kūrinius architektūrinėse erdvėse. Taip pat įtrauktos šiandien dirbančių ir kūrėjams talkinančių vitražo meistrų (norinčiųjų) biografijos.
Leidinyje supažindinama daugiau nei su 50 įvairių kartų autorių, tai – Atkočiūtė Sandra, Austė Lina, Baginskienė Gintautėlė Laimutė, Baublys Nerijus, Bružas Bronius, Bulavas Stanislovas Rolandas, Cicėnas Pijus, Cvirka Rokas, Dailidėnas Viktoras, Dumčius Gintaras, Grybaitė Rasa, Gutauskas Simonas, Gutauskas Valmantas, Ignatavičius Domas, Katenskij Olegas, Kaubrys Jaunius Erikas, Kraujelis Gintaras, Kriukas Remigijus, Lipaitė Rūta, Markevičius Albinas, Markūnas Eimutis, Matonis Vincas, Meidus Ignas, Mickevičiūtė Ilona, Mirinavičius Žydrūnas, Mulevičienė Dalia, Mulevičius Rimvydas.
Taip pat: Paltanavičiūtė Ieva, Paulauskas Vygantas, Peleckas Ričardas, Pocius Liudvikas, Potet Laura, Radvilavičiūtė-Utarienė Edita, Rakauskaitė Eglė, Rimkevičienė Daina, Rimkevičius Artūras, Surgailis Andrius, Šatūnas Gerardas Raitas, Šatūnas Konstantinas Eugenijus, Šlipavičius Rimas, Švarlys Vytautas, Truskaitė Dalia Ona, Uzdilaitė Jurga, Vaičienė Julija, Valiūtė Eglė, Vilutytė Nijolė, Žemaitytė Skirmantė.
Neužmiršti ir jau anapilin išėję kūrėjai – prof. Morkūnas Kazimieras, prof. Dovydėnas Algirdas, Lipienė Irena, Janulionis Vytautas, Drebickaitė Silvija, Teišerskytė-Stoškienė Jolanta, nepriklausomybės laikotarpį praturtinę savo kūrybiniais sumanymais.
„Širdingai dėkoju menotyrininkams Žydrūnui Mirinavičiui, Nijolei Nevčesauskienei ir Evelinai Januškaitei-Krupavičei, nuoširdžiai talkinusiems įgyvendinant šį projektą: atrenkant kūrinius, konsultuojantis įvairiais iškilusiais klausimais ir rašant tyrimų tekstus. Ačiū fotografui ir dizaineriui Andriui Grigalaičiui už kūrybišką šio leidinio maketavimą ir kūrinių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, fotografavimą“, – rašoma pranešime.
„Ačiū tariu kūrinių atrankos komisijoje talkinusiems ekspertams prof. habil. dr. Aleksandrai Aleksandravičiūtei, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui architektui Ričardui Krištapavičiui. Dėkoju kalbos redaktorei Jurgitai Jasiūnienei už kruopštų knygos tekstų redagavimą, vertėjoms Kristinai Kudriašovai ir Giedrei Karpinskaitei už tikslius vertimus“, – rašo E. Radvilavičiūtė-Utarienė.
Tekstas lrt.lt (https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1386458/isleistas-ilgai-lauktas-vitrazo-meno-albumas-stiklo-kuriniai-prakalbina-ir-ikvepia-zmogu)
The KINKS and Lithuanian girl Rasa
I never thought it was important and that it was interesting to someone.
I don’t like to brag anyway, but i feel obligated. And inspired by others I want to share a beautiful story of my mother family.
Do you know this song?
And this rock band?
Yes, these are ‘The Kinks’ real competitors of ‘The Beatles’ and Ray & Dave Davies is often referred to as “the godfather of Britpop“
My aunt Rasa Dičpetris played an important role in this band, was the back vocalist, longtime soul of the band, wife and inspiration of Ray Davies. Her romantic love story inspires, she celebrated her wedding with Ray Davies according to Lithuanian traditions, she wore a wedding dress printed in Lithuanian patterns. I am proud of Rasa that she cherishes the Lithuanian language and is a patriot.
Although she was born in Germany and lived in England all her life, she is fluent in Lithuanian. I understand that such inspiration comes from generation to generation, it is her parents who have instilled such embodied patriotism in her. Rasa’s father, Aleksandras Dičpetris, the brother of my grandfather’s exile of the Soviet Union, Ignas Dičpetris, was a poet, writer and public figure. One of A. Dičpetris’ books “Lithuania in Our Homeland” is kept in the archives of Vilnius University. link ..
My mother Laima Dičpetrytė with Rasa Dičpetris are cousins and good friends, so she often visited Bradford, England, where Rasa lived with her family. I have many beautiful memories from my childhood. Being in England, during the Lithuanian rebirth is very special and significant. Rasa’s role in the world of rock music is considerable, being a musician herself and having a good voice, she gave Kinks a softened line, songs …. as Ray himself said, created in the very flowering of the band, performed with love and passion. link ..
Many music critics and fans of The Kinks note Rasa’s “invisible” contribution. I know that Rasa wanted to come to Lithuania, she wanted to see her father’s homeland, but she couldn’t do it – so I have a dream to bring Rasa to Lithuania and show her our country.
Rasa and Ray Davies
Ray Davies Knighted by Prince Charles Now King Charles III
Sir Ray Davies and Rasa Dicpetris daughters Louisa and Victoria (my second cousins) 2017
Niekada negalvojau, kad tai yra svarbu ir kad kažkam įdomu.
Šiaip nemėgstu girtis, tačiau jaučiu pareigą, bei paskatinta kitų noriu pasidalinti gražia savo šeimos (mamos giminės) istorija. Muzikos istorijoje svarbią ir garbingą vietą užima roko grupė “The Kinks” Jie talpinami šalia “The Beatles” ir “The Rolling Stones”
Mano teta Rasa Dičpetris šioje grupėje atliko svarbų vaidmenį, buvo back vokalas, ilgametė grupės siela, Ray Davies žmona ir įkvėpėja.
Jos romantiška meilės istorija įkvepia, savo vestuves su Ray Davies ji šventė pagal lietuviškas tradicijas, dėvėjo lietuviškais raštais margintą vestuvinę suknelę.
Didžiuojuosi Rasa, kad ji puoselėja lietuvių kalbą, yra patriotė. Nors gimusi ir visą gyvenimą pragyvenusi Anglijoje, laisvai kalba lietuviškai. Suprantu, kad toks įkvėpimas ateina iš kartos į kartą, būtent tėvai jai įskiepijo tokį patriotiškumą.
Rasa Davies Dicpetris father Aleksandras Dičpetris Rasos tėvas, mano senelio tremtinio Igno Dičpetrio brolis Aleksandras Dičpetris buvo poetas, rašytojas, visuomenės veikėjas, karo metais kartu su šeima iš Lietuvos išsikraustė į Vokietiją, ten tapo lietuvių mokyklos direktoriumi, vėliau persikraustė gyventi į Angliją.
Viena iš senelio brolio A. Dičpetrio knygų “Lietuva Tėvyne mūsų” saugoma VU archyvuose. mano mama Laima Dičpetrytė su Rasa Dičpetis yra pusseserės ir geros draugės, tad dažnai viešėdavo anglijoje Bradforde, kur Rasa su šeima ir gyveno. Turiu daug gražių prisiminimų iš vaikystės.. Būti Anglijoje, Lietuvos atgimimo laikotarpiu labai ypatinga ir reikšminga.
Rasos vaidmuo roko muzikos pasaulyje nemažas, pati būdama muzikali ir turėdama gerą balsą ji grupei ‘The Kinks’ suteikė sušvelnintą braižą, dainos “Sunny Afternoon” , “Waterloo sunset”, “Stop your Sobbing”, “Death of a Clown”… kaip ir pats Ray pasakojo sukurtos pačiame grupės žydėjime, atliktos su meile ir užsidegimu. link..
Apie Rasą netyla kalbos ir jos biografijos paieškos, muzikos gerbėjų forumuose , rašomi analitiniai straipsniai . Daugelis muzikos kritikų ir The Kinks gerbėjų pastebi “nematomą” Rasos įnašą. -“So… that looks to me like confirmation of my hunch. Rasa Davies contributed both lyrically and melodically to the songwriting during the time of the Kinks’ greatest records. And once she stopped doing that, Ray Davies never wrote another truly great song again. I think that’s enough evidence for me to say that the Kinks’ greatest records weren’t written by the genius Ray Davies, but by the genius songwriting team of Ray and Rasa Davies.” – Andrew Whickey
Beje jau senokai kuriami filmai apie “The Kinks” viename jų Rasos vaidmenį vaidina aktorė Juno Temple link..
Lithuania is always in Rasa Davies Didzpetris mind. Summer holiday we met Rasa in Canary islands.
It was a great pleasure to meet her live and listen to her stories and life advice
Laura Dailidėnienė ir Rasa Dičpetris (Rasa Dicpetri Davies) Kanarų salose.
O čia aš bei Viktoras Dailidenas susitikome su Rasa ir jos dukra Kamile, Tenerifėje, Kanarų salose, kur ji tuo metu ir žiemojo.
Žinau, kad Rasa norėjo atvykti į Lietuvą, norėjo pamatyti savo tėvelio gimtinę, tačiau taip ir nepavykdavo padaryti, – tad turiu svajonę, arsivežti Rasą į Lietuvą, ir parodyti mūsų šalį.
INTERIOR LOOK
LIGHT SILK SUMMER
BRUSSELS POSTCARD
Brussels postcard
Romantic, luxurious, ancient. At the front door of this house, mystical sensations take over almost every time. It seems – Cinderella has just been here in her carriage and a shining crystal shoe is hiding somewhere. Maybe – the red carpet on the outside of the mysterious building leads me to such emotions. For me, it symbolizes a royal protocol and opens up fantasy flights about ancient and beautiful fairy tales. This time – it’s not quite a story about a fairy tale, a legend. About a specific house – in the Grand Sablon square, engraved with the number – 40. The story is built from sketches of testimonies from different times. All I have to do is open the historical veils of the intriguing house, which started just a century ago – in 1921.
Still on the first floor of the building – gilded and gorgeous paintings from the luxurious “fur age” of the last century. Yes, the house was built for the needs of the fur manufacturer Raymond Mallien’s family, architects Victor Diricks and Jacques Barbotin. The exterior of the house reflects eclecticism, strong Neo-Renaissance architectural patterns. The house once hosted fur fashion shows, while the upper floors of the building were decorated with luxurious clothes and coats, which was one of the most notable fashion studios in Brussels.
In the 1970s, there was a post office and a postal museum. However, at the beginning of this century, the building housed Pierre Bergé, the life and business partner of fashion artist Yves Saint Laurent, and his art auction house. I also remember that seven years ago, the exquisite French pastry La Durée had found its home.
However, the combination of externally antique styles continues to amaze and change its interior expressions. The red carpet is just an introduction to Balthasar Brussels. It is a bold, innovative arena for art projects, a shop-gallery – with luxurious crystal chandeliers of the past, wall paintings with gilded frames, which merge with new designs, works of art, clothing, furniture, coffee and wine. It’s not a “concept store”, it’s a lifestyle. It is easy to enjoy a journey into the new dimensions of the world of design and fashion, as the new owners of the building themselves proclaim. The biggest surprise of “Balthasar Brussels” is the clothes, jewelry, dishes of the Baltic designers – on the second floor. They fit very organically, masterfully and talentedly and do not fall out of the overall concept of an art project. I can only say – bravo, bravo – about the works of Baltic designers in the center of Brussels. I am always very reserved about the exhibitions of Latvian artists in our embassies and representations. The artist can then say that the works have been in Paris, Brussels, elsewhere, but embassies are and remain closed areas, inaccessible to the general public on a daily basis. Of course, our compatriots living abroad are happy – about the opportunity to see the local culture in their home countries, having a few foreign friends at the opening of the exhibition against the background of the artists’ work. However, each of our embassies abroad is and will remain only Latvia.
Baltic design has now entered the historic house of Brussels, it continues the dialogue with every visitor of Balthasar Brussels. Maybe, you ask – too ambitious? Here I am immediately reminded of Rodolf Rapetti, curator of the exhibition (Unaccustomed Souls. Symbolism in the Baltic States “dedicated to the centenary of Latvia, Lithuania, Estonia at the Orsay Museum in Paris): It can be there. It’s done! ”
Yes, also – the work of Baltic designers is worthy of being in the very center of Brussels, and everyone who has become the Latvian Minister of Culture, the Latvian Institute, should work with such precise goals, putting our culture and art in the centers of the world and not in the suburbs. Sometimes it’s a well-known issue of financial resources, but with grandiose and ambitious ideas, willpower sometimes tends to be stronger and unlocks the password for digit combinations in bank accounts. Strong visions, dreams always win and find a way to followers.
It was also my unexpected adventure when a gallery worker encouraged me to climb on the roof of a historic building to look at the snow-capped peaks of Brussels. Everything is possible as long as we climb the stairs … Placing a black and white striped zebra statue under the crystal chandeliers in the hallway of Balthasar Brussels is also a possible and extraordinary art mission. Only – up! Only – let’s not look back – in the relentlessly declining past. We will not change it, but the creative future is only in our own talented hands …
author: GIRTS SALMGRIEZIS
BALTIC DESIGN STORIES IN BRUSSELS
(Sablon 40, 1000, Brussels) 1st floor and are loaded with brilliant works of selected Baltic desingers.
LAST CHECK
Taikysime nuolaidas ir savo unikaliems stiklo juvelyrikos gaminiaims.
Nepraleisk progos įsigyti profesionalios dizainerės gaminių.
Kaupiamės naujiems darbams ir iššūkiams, tad norime atlaisvinti savo studijos patalpas.
Naujiena! Pirmą kartą drabužiams kainą galėsi siūlyti pati !
tel.868877792