“Laura Daili” team went on a business trip to Premiere Vision Paris.
KLAUSIMAI DIZAINEREI LAURAI DAILIDĖNIENEI
Kalbino VDU kūrybinių industrijų magistrantė Karolina Vaitiekūnaitė
Mados industrijoje sukuosi nuo savo studijų pradžios 1997 m. prekės ženklą įkūriau 2003 metais, o 2013 atidarėme įmonę kartu su mados namais “Laura Daili” Vilniuje.
“Laura Daili” prekės ženklas yra šeimos verslas, susivienijus dviem kūrėjams – Laura (mados dizainas) ir Viktoras (stiklo dizainas). Kūrėjų bendradarbiavimas atvėrė plačias duris į pasaulį, todėl gimė unikalūs ir aukštos kokybės gaminiai. Abu esame baigę aukštuosius mokslus ir savo gyvenimą aistringai paskyrę kūrybai.
“Laura Daili” prekės ženklo kūrybos kryptį neatsitiktinai padiktavo pavardės reikšmė (Dailidėnienė). Ji natūraliai tapo mūsų prekės ženklu, lengvai suprantamu ir atpažįstamu. Taigi savo kūryboje stengiuosi skleisti grožio, moteriškumo ir ilgaamžiškumo idėją.
2. Kokie buvo Jūsų pirmieji kūrybiniai žingsniai – kaip mados dizainerės? Ar pamenate savo
pirmąją kolekciją?
Mano, kaip dizainerės, istorija prasidėjo, pradėjus studijuoti Kauno Dailės kolegijoje, vėliau Vilniaus Dailės Akademijoje. Studijų metu dalyvavau tarptautiniame mados konkurse “Smirnoff fashion awards’99” tema “Virtuali gamta”. Kadangi nuo mažų dienų domėjausi gamta ir jos reiškiniais, nusprendžiau kurti paukščių įkvėptus kostiumus. Kostiumams naudojau dirbtinę odą ir grubią natūralią neapdirbtą drobę, o paukščių plunksnas imitavau iš šiukšlių maišų, sukarpiau juos juostomis ir pasigaminau siūlus, rankomis siuvinėjau odą bei audinį, taip sukūriau unikalų ir tvarų meno kūrinį. Laimėjau pirmąją vietą “Smirnoff Fashion Awards” apdovanojimuose, ir galimybę atstovauti Lietuvą tarptautiniame mados konkurse Kinijoje (Honkonge).
Įgijau neįkainojamos patirties ir pasiūlymų kaip išgyventi mados pasaulyje tiesiai iš garsių mados lyderių. Mano darbus įvertino tokie mados kūrėjai kaip: John Rocha, Antonio Berardi, Matthew Williamson, supermodelis Jodie Kidd ir kiti. Labai branginu šią patirtį, nes tai buvo mano, kaip dizainerės karjeros pradžia, nuo kurios ir toliau kuriu kolekcijas, dalyvauju daugybėje įvairių parodų ir pristatymų visame pasaulyje – Austrijoje, Vokietijoje, Čikagoje (JAV), Ukrainoje, Olandijoje, Japonijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Būdama mados studentė, turėjau polinkį į grožio pojūtį mene, dekoratyvumą. Ši nuojauta padėjo man dalyvauti įvairiuose projektuose ir konkursuose.
Mano kūryba kupina ieškojimų, baltiško santūrumo ir estetikos, o dizainą pateikiu per savo asmeninį požiūrį. Įkvėpimo semiuosi iš supančio pasaulio, mane įkvepia paprasti dalykai, nes man gyvenimas – tai kūryba.
Užaugau kūrybiškoje aplinkoje, nes mano šeimą supa garsūs architektai, mokslininkai, dailininkai ir muzikantai, todėl manyje įsišaknijo kūrybiškumas.
Mano senelis buvo muzikos mokytojas, dirigentas, grojo įvairiais instrumentais, smuiku, akordeonu, pianinu. Senelio brolis buvo poetas, rašytojas ir visuomenės veikėjas, o jo dukra (mano teta) – garsios britų muzikos grupės “The Kinks ” backvokalas ir dainų bendraautorė, vokalisto ir grupės lyderio, Sero Ray Davies žmona.
Dar studijuodama susipažinau su savo vyru Viktoru Dailidėnu, ir prasidėjo mūsų meilės istorija, kuri tęsiasi ne tik mūsų gyvenime, bet ir karjeroje. Jis – stiklo menininkas ir dizaineris, taip pat kilęs iš kultūrinės aplinkos, Viktoro prosenelis buvo knygnešys, o senelis – bibliotekos įkūrėjas. Jo tėvai – dailininkai- tapytojai, sesuo – profesionali meno kritikė, dirbanti ir gyvenanti Paryžiuje. Gyvendama tokioje aplinkoje visada jaučiu aplink save meno pulsą, dažnai lankausi parodose, įkvėpimo semiuosi vaikščiodama Vilniaus, Paryžiaus ar kitų Europos sostinių gatvėmis.
Esu dėkinga likimui, kad sutikau savo sielai artimą žmogų, su kuriuo lengva gyventi o kartu ir dalyvauti kūrybiniame progrese. Mane, kaip dizainerę, visada įkvėpė lengvumas, skaidrumas ir stikliškumas, todėl mano “Laura Daili” drabužių kolekcijas dažnai lydi stiklinės detalės, aštrūs, skaidrūs audiniai. Pristatau tvarią madą, kuri tausoja gamtą ir žmones. Todėl audinius savo kolekcijoms renkuosi atsakingai, dažnai naudoju natūralias aukštos kokybės medžiagas, tokias kaip šilkas, linas, medvilnė, bei perdirbamus sintetinius pluoštus. Savo kūryboje perteikiu aktualias mados idėjas, kurios sklando ore ir mano mintyse, aš, kaip dizainerė, jas interpretuoju savaip.
Man labai patinka mano profesija, nes nuolat mokausi. Laikausi pozicijos išsaugoti amatą, tačiau taip pat mėgstu dirbti su naujomis technologijomis, nes šiais laikais kokybiški rankų darbo daiktai puikiai dera su naujų technologijų sukurtais objektais.
3. Kaip jūsų dizaino stilistika vystėsi per metus? Ar turite tam tikrų meno, tendencijų, pačios
mados įtakų, kurie formavo Jūsų šių dienų braižą, stilistiką – kokia ji?
Mane, kaip mados dizainerę, įkvepia ateities perspektyvos, savo darbuose pristatau gamtai draugišką ir žmones gerbiančią madą. Mėgstu kurti šiuolaikišką, tvarią ir išgrynintą madą jaunatviškiems žmonėms
Mėgstu kurti, piešti ir improvizuoti. Kurdama drabužius, visus siuvinėjimo, kirpimo, audinių bandymo darbus ir papuošalus atlieku pati. Dievinu darbą su aukštos kokybės audiniais ir su medžiagomis kurios išlaiko formą, jos leidžia sukurti skulptūriškas formas.
Mano drabužius dėvi jaunatviška ir drąsi asmenybė, stengiuosi, kad jie būtų patogūs ir nesuvaržyti. Kolekcijos audinių raštai visada autentiški ir nauji, o modeliai sukurti remiantis mano pačios eskizais ir piešiniais, taip pat mano darytomis gamtos ar kitų objektų nuotraukomis.
Tikiu, kad dizainerio sukurti drabužiai yra nesenstantys dėl savo kūrybiškumo, kokybiškumo ir išliekamojo patrauklumo.
Mano kuriama vakarinių drabužių linija, kupina skulptūriškų suknelių, derinamų su netikėtomis detalėmis ir stiklo papuošalais, sukurianti įsimintiną įspūdį!
4. Kaip prasidėjo Jūsų susidomėjimas virtualiu pasauliu, skaitmenine mada? Ką paskatino ši
nauja kryptis Jūsų kūryboje?
Virtualiu pasauliu pradėjau domėtis 2020 metais. Pradėjau dirbti su CLO3D programa ir taip atsivėrė neregėtos galimybės kūrybinei saviraiškai. Prasidėjus pandemijai, uždarius savo studiją ir mados namus, dėl fizinių ir kitų apribojimų teko pakeisti įprastą darbo pobūdį – sutelkus savo patirtį ir jėgas persikelti į virtualų pasaulį. Atsirado poreikis virtualiems drabužiams, COVID pandemija viską sustatė į savo vietas.
Dar 2019 metais sulaukiau pasiūlymo dirbti su pirmąja pasaulyje skaitmeninės mados platforma “DressX” įkurta Kalifornijoje. Pradžioje rimtai nesureagavau į šį pasiūlymą, jis metams nugulė “stalčiuje”, vėliau gavau priminimą iš pačios įkūrėjos Darijos Šapovalovos, taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su skaitmenine platforma “DressX”. Sukūriau kelias skaitmeninių drabužių bei aksesuarų kolekcijas ir prisijungiau prie šio projekto.
Vėliau prasidėjus karui Ukrainoje sukūriau specialią kolekciją “Blue – Yellow Fashion Fighter” ir prisijungiau prie jų paramos projekto „Support Ukraine Collection”, kur visos lėšos pardavus skaitmeninį drabužį buvo skiriamos karo niokojamai Ukrainai paremti.
Panašiu principu pajamas paramai Ukrainai rinkome ir savo mados namų elektroninėje parduotuvėje (nors Lietuvoje ji nebuvo tokia sėkminga kaip DressX)
Mano kuriami skaitmeniniai drabužiai yra mano kūrybai būdingų skulptūriškų formų, įdomių raštų ir audinių, derinami su skaidriomis bei netikėtomis stiklo detalėmis. Stiklas kolekcijose naudojamas neatsitiktinai, nes mano vyras yra stiklo menininkas, plataus spektro kūrėjas. Viktoras skaitmeniniame mados namų “Laura Daili” pasaulyje yra video ir grafikos dizaineris.
Pagal tam tikrus išmatavimus susikūrėme kelis stiklinius 3D “Laura Daili” avatarus, ant jų ir kuriu savo drabužius, kadangi siūlomi standartiniai avataro modeliai man netiko ir nepatiko.
5. Kaip virtualus pasaulis paveikė Jūsų kūrybinį procesą, ar kito Jūsų dizaino sprendimai,
stilius? Ir kaip tai skiriasi nuo tradicinės mados kūrybos procesų?
Manau, kad per pastaruosius kelis metus evoliucionavau kaip kūrėja, įvaldžiau nemažai skaitmeninių programų, pradenant Procreate, CLO3D, Blender ir kitas.
Turime mados namus Laura Daili Digital, ten talpiname įdomesnes 3D idejas, virtualiame pasaulyje esame sukurę pastatą kuris turi podiumą balkone, led ekranus bei reklaminius plakatus ant sienų. Taip pat vitrinas viduje, gali vaikščioti 3D modeliai kaip kompiuteriniame žaidime.
Virtualus pasaulis nuo tradicinio kūrybos proceso skiriasi tuo, kad galiu kurti kolekcijas neribodama savęs, galiu vieno drabužio modelio padaryti šimtus, tūkstančius variantų ir taip išsirinkti geriausią. Tuo tarpu piešdama ranka su pieštuku ant popieriaus padaryčiau vos keletą. Be to, žiūrėdamas į tokį eskizą vartotojas negali tiksliai suprasti koks tai drabužis, kaip jis atrodys ant jo kūno. Kartais klientui tai tik graži iliustracija. Tad, kuo tikresnis drabužio virtualus atvaizdavimas, tuo tikslesnis realus drabužis gaunasi jį gaminant.
Gal vienas iš iššūkių yra labai tikslių specifinių audinių atvaizdavimas, pastebėjau, kad sunku kartais atkurti, turbūt tik dizaineriui pastebimus audinio niuansus. Bet iš esmės yra įvairių būdų kaip tai padaryti panašiai. Jei reikia pasitelkiu ir dirbtinį intelektą, tik čia jau veikia kiti algoritmai, daug laiko iššvaistoma, kol pasiekiamas tinkamas rezultatas.
6. Kaip virtualus pasaulis leidžia Jums skleisti savo dizaino koncepcijas tarptautiniame
kontekste? Kaip tai paveikia Jūsų galimybes pasiekti platesnę auditoriją?
DressX mano vardą garsina virtualiame pasaulyje, ir tokiu būdu leidžia skleistis kūrybiškumui.
Tačiau 3D rūbai aktualūs ir realiame pasaulyje:
Šiuo metu virtualius drabužius kuriu būdama Lietuvoje, jų fizinė gamyba vyksta Europoje, ty. Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, o pardavimai planuojami Azijoje. Į šį projektą esu įsitraukusi jau ketveri metai. Šiame dizaino projekte labai svarbus gaminio tikslus atvaizdavimas, daromi rinkos tyrimai, ir tik palankiausiai vartotojų vertinami drabužiai bus gaminami. Tai itin kruopštus, be galo daug atsidavimo, laiko, energijos, jėgų ir emocinio išsekimo reikalaujantis projektas, kuris dienos šviesą turėtų išvysti jau visai neužilgo.
7. Ar stebite ir kaip stebite vartotojų reakciją į skaitmeninius drabužius, virtualią madą?
Išsilavinę vyresnės kartos vartotojai, o ypač jaunimas gerai reaguoja į virtualią madą, noriai domisi bei įsigyja virtualų drabužį. Tačiau bendrai paėmus vyresnės kartos žmonės dažnai nesupranta, kaip vartoti drabužį, sako, kad nori įsigyti ir eiti į renginį, tada tenka pasakoti, aiškinti, kad drabužis nėra realus, skirtas tik nuotraukai ar pasimatavimui. Paaiškiname, kad tokį drabužį galima pasimatuoti virtualiai ir vėliau pagaminti realiai.
8. Kaip manote kokią reikšmę virtualiame pasaulyje vaidina mada? Kaip virtualus pasaulis
įtakoja vartotojo įvaizdį? Kaip įtakoją Jus kaip dizainerę – kūrėja?
Mada visada buvo, yra ir bus kūrybos ir maištavimo variklis.
Manau, kad dėka virtualaus atvaizdavimo, mada kaip niekad išlaisvėjo, atsirado daug iki tol neregėtų drabužių, bei jų derinių, netgi garsių pasaulio dizainerių kolekcijose rodomose ant podiumo matosi skaitmeninės mados įtaka. Drabužiai ir kolekcijos buvę sukurti virtualiai erdvei atkuriami ir realybėje.
Dažnai virtualių žaidimų personažai ir stilius persikelia į gatvės madą.
9. Kokias galimybes ir kokius iššūkius, grėsmes matote dirbdama su virtualiais drabužiais –
skaitmenine mada?
Viena iš didžiausių galimybių tai tvarumas – ši virtualios mados savybė mažina cheminių atliekų panaudojimą gamybos metu, bei skatina naujus vartojimo įpročius.
Man asmeniškai yra vienas iššūkis, tai sukurtų darbų ir eskizų sisteminimas ir rūšiavimas, kadangi jų sukuriama labai daug, reikia atsiminti kur kokia kolekcija yra patalpinta.
Vieną iš grėsmių matau, tam tikrų specialybių ir specialistų darbo vietų sumažėjimą. Virtualus pasaulis tikrai mažina darbą fotografams, vizažistams, retušuotojams, aktoriams, reklamų gamintojams ir t.t.
Tačiau atsiranda poreikis kitoms sritims, programuotojams, 3D kūrėjams, 3D stilistams.
Manau dar vienas svarbus aspektas yra šviesti žmones, kaip vartoti šią virtualią madą.
10. Koks Jūsų požiūris į mados industrijos skaitmeninės rinkos situaciją Lietuvoje?
Lietuvoje kol kas nesijaučia proveržio skaitmeninėje mados rinkoje. Per pastaruosius metus mačiau keletą Dailės Akademijos studentų dirbančių šia tema diplominių darbų vykdyme. Tikėjausi didesnio susidomėjimo iš jaunimo, aktyvesnio įsitraukimo kuriant bendrą pasaulinę mados ateitį. Didesnės mados gamintojų kompanijos turi savo skaitmeninės mados kūrėjų komandas, ir noriai susirenka gabiausią jaunimą.
Dar 2020 metais kuomet pradėjau kurti skaitmeninius drabužius, vienas lietuviškas mados žurnalas paprašė manęs duoti leidiniui naujausią kolekciją, kuomet nusiunčiau skaitmeninius drabužius, jie atsisakė publikuoti, nes sake, kad vartotojai nesupras. Tai puikiai atspindi mūsų šalies medijos lėtumą, nedrąsą ir nenorą tobulėti, nenorą būti priekyje.
Taip pat, pernai planavau skaitmeninės kolekcijos pristatymą, teikiau paraiškas į kelias įstaigas rėmimui, kolekciją būčiau kūrusi virtualiai-realią, naudojant VR akinius, deja finansavimo neskyrė niekas.
11. Kokias įžvelgiate ateities perspektyvas virtualiame pasaulyje? Kokie Jūsų tolimesni kaip
dizainerės planai skaitmeninėje rinkoje?
Manau, kad ateityje skaitmeninė mada dar labiau plėtosis, įtraukdama vis daugiau žmonių. Žinoma, dirbtinis intelektas stipriai įtakos šią sritį.
Iš savo perspektyvos įžvelgiu, kad 3D programos turės dar daugiau galimybių, bus įdiegti įrankiai su dirbtinio intelekto pagalba, apjungiant naujų galimybių. Vis tik dirbtinio intelekto programos tokios kaip “Midjourney”, “Playground” ir kt valdomos AI mašinų, žmogus gali tik nuspėti ir stengtis įvaldyti tam tikrus algoritmus, o 3D programas tokias kaip Blender, CLO3D valdo žmogus, čia esi pats sau šeimininkas, žinoma, gali naudoti AI kaip papildomą įrankį.
Skaitmeninė mada niekuomet nepakeis tradicinės mados, nes žmonės nėra robotai, jiems vis tiek reikės rengtis tikrais drabužiais. Bet plėtotis ši sritis tikrai turėtų drastiškai.
Manau vardan tvarumo ir patogumo virtualūs drabužiai bus įdiegiami visose pasaulio didžiosiose internetinės mados platformose. Taip pat atsiras daugiau Custom pasiūlymų, pritaikytų individualiai vartotojui. Kur vartotojas į platformą įkėlęs savo avatarą galėtų lengvai pasimatuoti drabužį, susikurti jų derinius.
Socialinių tinklų įtaka aplinkos veiksniams yra didelė, daug dėmesio skiriama asmeniniams avatarams, vaizdo konferencijoms taip pat yra poreikis naujiems ir įdomiems rūbams. Tad skaitmeniniai drabužiai socialinėse medijose yra mūsų ateitis, kuri pamažu į ekranus beldžiasi jau dabar.
Mano kaip dizainerės dirbant su skaitmenine mada yra dvi kryptys:
1-a, skirta vartotojiškai madai, stengiantis kuo tiksliau ir aiškiau perteikti kuriamus drabužius, parinkti jiems audinius, jų storį, faktūrą, raštą spaudai, atspalvius, detales, apgalvoti kirpimo ir siuvimo konstrukciją. Tai ypač svarbu dizaineriui dirbant su fabrikais, taip taupomas laikas gaminant 3D prototipus, kuo realistiškiau atvaizduojamas gaminys, tuo identiškiau fabrikas gali jį pagaminti. Čia dizaineris turi turėti daug patirties, būti tikras profesionalas, išmanyti visą drabužio konstravimo principą, nes modeliuojant kuriami ir techniniai lekalai atitinkantys gaminio konstrukciją.
2-a, mano kaip dizainerės kryptis yra skirta kūrybos džiaugsmui patirti, kuomet galiu kurti iš nerealių 3D materijų, tokių kaip vanduo, stiklas, ledas, kuriuose jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Pūsto stiklo burbulų suknelės (mano bestseleris DressX platformoje), permatomi vilnos paltai, tekančio vandens ar kristalų kepurės ir pan.
Turiu norą sukurti ir pristatyti realiai-virtualią šia tema inspiruotą kolekciją, pasitelkiant visas įmanomas naujausias technologijas.
Kalbino VDU kūrybinių industrijų magistrantė Karolina Vaitiekūnaitė
Paint Your Life
Short look for the magazine by:
photographer | Darius Kucys @dariuskucys
Interior designer / model | @deymau
stylist | Redita Survilaite @reditasvl
designer | Laura Daili @lauradaili
Sepia Light’
Collection for summer.
Brussels postcard
Romantic, luxurious, ancient. At the front door of this house, mystical sensations take over almost every time. It seems – Cinderella has just been here in her carriage and a shining crystal shoe is hiding somewhere. Maybe – the red carpet on the outside of the mysterious building leads me to such emotions. For me, it symbolizes a royal protocol and opens up fantasy flights about ancient and beautiful fairy tales. This time – it’s not quite a story about a fairy tale, a legend. About a specific house – in the Grand Sablon square, engraved with the number – 40. The story is built from sketches of testimonies from different times. All I have to do is open the historical veils of the intriguing house, which started just a century ago – in 1921.
Still on the first floor of the building – gilded and gorgeous paintings from the luxurious “fur age” of the last century. Yes, the house was built for the needs of the fur manufacturer Raymond Mallien’s family, architects Victor Diricks and Jacques Barbotin. The exterior of the house reflects eclecticism, strong Neo-Renaissance architectural patterns. The house once hosted fur fashion shows, while the upper floors of the building were decorated with luxurious clothes and coats, which was one of the most notable fashion studios in Brussels.
In the 1970s, there was a post office and a postal museum. However, at the beginning of this century, the building housed Pierre Bergé, the life and business partner of fashion artist Yves Saint Laurent, and his art auction house. I also remember that seven years ago, the exquisite French pastry La Durée had found its home.
However, the combination of externally antique styles continues to amaze and change its interior expressions. The red carpet is just an introduction to Balthasar Brussels. It is a bold, innovative arena for art projects, a shop-gallery – with luxurious crystal chandeliers of the past, wall paintings with gilded frames, which merge with new designs, works of art, clothing, furniture, coffee and wine. It’s not a “concept store”, it’s a lifestyle. It is easy to enjoy a journey into the new dimensions of the world of design and fashion, as the new owners of the building themselves proclaim. The biggest surprise of “Balthasar Brussels” is the clothes, jewelry, dishes of the Baltic designers – on the second floor. They fit very organically, masterfully and talentedly and do not fall out of the overall concept of an art project. I can only say – bravo, bravo – about the works of Baltic designers in the center of Brussels. I am always very reserved about the exhibitions of Latvian artists in our embassies and representations. The artist can then say that the works have been in Paris, Brussels, elsewhere, but embassies are and remain closed areas, inaccessible to the general public on a daily basis. Of course, our compatriots living abroad are happy – about the opportunity to see the local culture in their home countries, having a few foreign friends at the opening of the exhibition against the background of the artists’ work. However, each of our embassies abroad is and will remain only Latvia.
Baltic design has now entered the historic house of Brussels, it continues the dialogue with every visitor of Balthasar Brussels. Maybe, you ask – too ambitious? Here I am immediately reminded of Rodolf Rapetti, curator of the exhibition (Unaccustomed Souls. Symbolism in the Baltic States “dedicated to the centenary of Latvia, Lithuania, Estonia at the Orsay Museum in Paris): It can be there. It’s done! ”
Yes, also – the work of Baltic designers is worthy of being in the very center of Brussels, and everyone who has become the Latvian Minister of Culture, the Latvian Institute, should work with such precise goals, putting our culture and art in the centers of the world and not in the suburbs. Sometimes it’s a well-known issue of financial resources, but with grandiose and ambitious ideas, willpower sometimes tends to be stronger and unlocks the password for digit combinations in bank accounts. Strong visions, dreams always win and find a way to followers.
It was also my unexpected adventure when a gallery worker encouraged me to climb on the roof of a historic building to look at the snow-capped peaks of Brussels. Everything is possible as long as we climb the stairs … Placing a black and white striped zebra statue under the crystal chandeliers in the hallway of Balthasar Brussels is also a possible and extraordinary art mission. Only – up! Only – let’s not look back – in the relentlessly declining past. We will not change it, but the creative future is only in our own talented hands …
author: GIRTS SALMGRIEZIS
(Sablon 40, 1000, Brussels) 1st floor and are loaded with brilliant works of selected Baltic desingers.
